Apie Lietuvių Operą

 

Lietuvių Operos kolektyvą sudaro skirtingo amžiaus ir įvairių profesijų žmonės. Juos sieja vienas tikslas- meilė muzikai. Valdybos nariai, solistai, muzikos ir meno vadovai, choro nariai, bei operos choreografinės grupės šokėjai aukoja savo laiką ir energiją, siekdami išlaikyti šią unikalią organizaciją, nes Amerikije nei viena tautinė grupė, net nepalyginamai gausesnė nei lietuviai, operos kolektyvo neturi. Nuo pat pirmo , 1957 metais įvykusio operos pastatymo, buvo parodytas aukštas, profesionalus pasiruošimo lygis. Jis ne tik išlaikytas, bet dar ir patobulintas. Profesiniam, valstybės išlaikomam, teatrui reguliarus veiklos tęsimas yra normalus reiškinys, bet emigrantų tautinės grupės sukurtam laisvalaikio operos teatrui jo pastovumas vertinamas kaip išimtinis reiškinys.

Su didžiąja emigracijos banga, kuri prasidėjo 1948 metais, kai iš Europos į JAV atvažiavo tūkstančiai lietuvių, žiebėsi ir naujas, kitokio pobūdžio kultūrinis lietuvių judėjimas šiame krašte. Vienas iš jų buvo Chicagos lietuvių tremtinių vyrų choras, kuris savo veiklą pradėjo 1949 metais. To choro iniciatoriai buvo Vytautas Radžius ir Albinas Dzirvonas, kurie pakvietė chorui diriguoti Alfonsą Gečą. Po keliu metu sėkmingų pasirodymų gimė mintis, kad šis choras gali atlikti ir sudėtingesnius operinius kūrinius. Ir 1956 metu liepos 7d valdybos posėdyje buvo tvirtai nuspresta statyti D. Verdi „Rogoleto“. Ši diena ir laikoma Lietuvių Operos pradžia.

Per 60 gyvavimo metų choras yra dainavęs daugiau nei 30 įvairių pasaulinio garso operų ir operečių , kai kurios net po kelis kartus.Buvo statomos ir lietuvių kompozitorių kūriniai: K.V. Banaičio „Jūratė ir Kąstytis“, J. Kačinsko „ Juodas laivas“, V. Marijošiaus „Priesaika“, J. Gaidelio „ Gintaro šaly“, Vytauto Klovos „Pilėnai“, J. Karnavičiaus „Gražina“. Lietuvių Operos Choras yra dalyvavęs visose JAV ir Kanados Lietuvių dainų šventėse (išskyrus IX-joje ), taip pat dainavęs simfoninų koncertų bei atlikęs koncertines programas Lietuvos tautinių švenčių minėjimuose ir kitokiomis progomis;Operos choras su solistais ir Cikagos simfoniniu orkestru milžiniškoje McCormick salėje atliko Verdi „requiem“ ir Markaičio „Vilniaus varpai“. Šis koncertas buvo skirtas žuvusiems už Lietuvos laisvę. Vatikane choro suruoštas didingas simfoninis koncertas, pažymėti Lietuvos krikšto 600-tų metų jubiliejų, suruošti bendri pastatymai su Lietuvos Nacionaliniu Operos ir Baleto Teatru Vilniuje (A.Ponchielli opera „I Lituani“) ir su Kauno Muzikiniu Teatru (K.V.Banaičio opera „Jūratė ir Kastytis“)

Visi Lietuvių operos solistai,( išskyrus kelis, kurie buvo pakviesti tik pavaduoti,) buvo ir tebėra lietuviai. Tai labai svarbu, nes operos teatras, kur svarbias roles, kad ir lietuviškai, atliktų kitataučiai nebūtų idomus Lietuvių bendruomenei. Sunku būtų išvardinti visus solinių partijų atlikėjus. Didieji Čikagos solistai, kurie atliko pagrindines partijas nuo pat Lietuvių Operos gyvavimo pradžios,kaip Algirdas Brazis, Stasys Baras, Dana Stankaitytė ir Jonas Vaznelis , Julius Savrimas, Arnoldas Vokietaitis, Aldona Stempužienė, Vaclovas Momkus ir kiti buvo ir yra šio krašto lietuvių bendruomenės brangus turtas.

Lietuvių Operoje yra dainavę ir daug garsių solistų: Violeta Urmana, Virgilijus Noreika, ir kiti. Po Lietuvos nepriklausomybės Lietuvių opera ėmė kviesti solistus iš Lietuvos. Norime pasidžiaugti Čikagoje gyvenančiais solistais Nida Grigalavičiute, Genovaite Bigenyte, Lijana Kolpūstaite- Pauleti ir Linu Sprindžiu, kurie atlieka solines partijas Lietuvių operos statomuose spektakliuose ir dalyvauja ruošiamuose koncertuose.
Per eilę metų Lietuvių Operai dirigavo: Aleksandras Kučiūnas, Vytautas Marijošius, Alvydas Vasaitis, Aloyzas Jurgutis, Arūnas Kaminskas, Bronius Kazėnas, Vytautas Viržonis (LT) ir Julius Geniušas, kuris ir šį jubiliejinį sezoną atvyksta diriguoti Leharo operetę „ Paganini“. Daugiausia metų Operai dirigavo Alvydas Vasaitis, kuris už nuopelnus Lietuvai 2003m buvo apdovanotas 3 laipsnio Komandoro kryžiumi.
Buvę chormeisteriai: Alfonsas Gečas, Antanas Linas, Alice Stephens, Faustas Strolia, Bernardas Prapuolenis, Emilija Sakadolskienė, Manigirdas Motekaitis, Robert Mockus, Audronė Gaižiūnienė, Ričardas Sokas, Alfonsas Seniūnas, Gitana Snapkauskaitė-Variakojienė.
Dabartinė choro vadovė – Jūratė Grabliauskienė, koncertmeisterė – Lisa Kristina.

Negalime užmiršti ir ištikimų choristų branduolio.Į choro gretas įsijungė ir neseniai į Amerika atvykę daininikai, kurie tęsia pradėtą darbą. Pastarajį dešimtmetį į Lietuvių operos kolektyvą įsijungė ir choreografinė grupė. Tačiau nei nuolat besikeičiantys solistai, choristai, dirigentai, chorvedžiai, bei statomos vis kitos operos ar operetės, nepakeitė pirminio užmojo: padovanoti Amerikos lietuviams operinį kūrinį atliekamą lietuvių kalba.
1960 metais dienraštis „ Draugas“ rašė : „ Operos lietuviškas pastatymas yra atlikęs didelę pasiuntinybę, svetimtaučių tarpe laimėdamas pripažinimą ir įvertinimą. Vyrų choro pakvietimas dainuoti Lyric Operos rūmuose yra vienas iš laimėjimų. Ne materiališkai šis laimėjimas yra vertas dėmesio, bet pačiu išėjimu į platesnius vandenis buvo garsinamas Lietuvos vardas. Juo plačiau tas vardas skamba, juo stipriau pastatome koją laisvės kovos lauke. Kultūros ir meno srityje mes turime pastatyti savo sugebėjimus tokioj aukštumoje, kad ne tik patys stiprėtume, bet ir kitų akis į save atkreiptume.“

Daugiau nei vienas dešimtmetis Lietuvių opera bendradarbiauja su Valstybiu operos ir baleto teatru ir Valstybiniu Kauno muzikiniu teatru, siekiant supažindinti Amerikos lietuvius su pajėgiausiais Lietuvos solistais ir dirigentais.

Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus rasė:“ Man įpač džiugu, kad Lietuvių opera- vienintelė tautinė opera Jungtinėse Amerikos Valstijose. Todėl jos veikla visada skleidė ir puoselėjo ne tik menines, bet ir tautines vertybes, telkė iseiviją ir iš kartos į kartą skleidė grožio ir lietuvybės dvasią. Visiems lietuviams, kad ir kur jie gyventų, Lietuvių opera buvo, yra ir, neabejoju, visada bus ryškus tautinės ir pasaulinės kultūros švyturys. Būtent Lietuvių operos scenoje pasirodė iškiliausi solistai ir dirigentai, režisieriai ir scenografai, buvo pastatyti garsiausi tautinės ir pasaulinės operos veikalai. Už šia gražią veiklą dėkoju visiems buvusiems ir esamiems operos atlikėjams bei vadovams, kieno rūpesčiai, darbai ir kūryba skleidžia ir puoselėja tėvynės meilę.“

2010 metais Cook county tresurer Maria Papas Lietuvių Operai paskyrė Award of Excellence už 54 metus išskirtinių operų pastatymus.

Tačiau joks rimtesnis meninis lygis nėra pasiekiamas, be tvirto finansinio pagrindo. Parduoti bilietai i spektaklį padengia tik 40 procentų visų reikiamų išlaidų.Didėjant pastatymų išlaidoms, kurios siekia iki 100 tūkst. dolerių, nebegalime kasmet pradžiuginti jus vis nauju operiniu spektakliu, kaip būdavo anksčiau.Tačiau šaunus mūsų kolektyvas nenuleidžia rankų, o ir toliau siekia savo užsibrėžto tikslo. Ne tik Lietuvių opera yra pelno nesiekianti organizacija, bet ir Visi šio unikalaus kolektyvo nariai taip pat yra pelno nesiekiantys entuziastai. Todėl mes tikime, kad Lietuvių opera ir toliau bus svarbi Lietuvių bendruomenei, kad atsiras naujų mecenatų ir su 60 tuoju jubiliejiniu sezonu nebaigs savo veiklos, o ir toliau džiugins jūsų širdis, nes kaip sakė žymus kompozitorius Richard Strauss: Opera yra vienas iš žymiausių žmogaus dvasios laimėjimų, tai aukščiausias civilizacijos žiedas“.

Lietuvių Operos
istorija

 

Garsusis kompozitorius ir dirigentas Richard Strauss taip apibūdinęs operą: “Opera yra vienas iš žymiausių žmogaus dvasios laimėjimų , tai aukščiausias civilizacijos žiedas”. Tuos žodžius galima pritaikyti ir Lietuvių Operai Čikagoje, prieš tris metus atšventusiai 50 metų veiklos sukaktį.

Kad toli nuo savo kilmės krašto gyvenantys lietuviai galėjo sukurti ir pusšimtį metų išlaikyti gyvą, veiklų, nerodantį nuovargio ar apatijos žymių, operos vienetą, tai tikrai nemažas laimėjimas, juo labiau, kad Amerikoje nei viena kita tautinė grupė, net nepalyginamai gausesnė kaip lietuviai, operos kolektyvo neturi.

Tų dešimtmečių eigoje Lietuvių Opera Čikagoje pastatė daugiau kaip 30 pasaulinio masto kompozitorių, operų (kai kurios buvo kartojamos). Svarbiausia – visos operos buvo dainuojamos tik lietuvių kalba, nors kartais pagrindinius vaidmenis atlikdavo kitataučiai solistai, o į chorą įsijungdavo lietuviškai nemokantys daininkai.

1990 m. kovo 11-ąją, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę ir surgriuvus “geležinei uždangai”, į Lietuvių Operos pastatymus yra kviečiami daininkai iš Lietuvos, tuo būdu publika, net neišvykusi iš Čikagos, gali susipažinti su geriausiomis Lietuvos operinio meno pajėgomis.

Lietuvių patarlė sako, kad “mažas grūdelis dideliu medžiu išauga”, taip ir Lietuvių Opera Čikagoje išaugo iš nedidelio -40-ties daininkų – vyrų dainos vieneto, Čikagos vyrų choro (pradžioje vadinto Čikagos Tremtinių vyrų choru), kuris susikūrė po Antrojo pasaulinio karo pabaigos, iš pabėgėlių stovyklų Vokietijoje, atplūdus didžiajai lietuvių bangai.

Čikagos lietuvių vyrų choras savo veiklą pradėjo 1949 metų pabaigoje, vadovaujant muz. Alfonsui Gečiui, o choro valdybai pirmininkaujant Vytautui Radžiui. Pirmasis Vyrų choro koncertas, kartu su solistais – Stasiu Baranausku (vėliau – Baras), Jonu Vezneliu, Izabele Motekaitiene, suruoštas 1950m. spalio viduryje čekų “Sokol” salėje Čikagoje. Chorui akompanavo muz. Aleksandras Kučiūnas.

Pradžioje Vyrų choras pasitenkino tik koncertais, kurie publikos buvo labai palankiai sutinkami. 1954 metais choro vadovavimą perėmus buvusiam Vilniaus ir Kauno operų solistui Vladui Baltruševičiui, o 1955m. balandžio 24d. suruošus labai sėkmingą 5 metų sukakties paminėjimo koncertą, pradėta puoselėti mintį, kad choras yra pakankamai pajėgus pastatyti vientisinį veikalą, net operą. Ypač šią mintį siūlė choro valdybos pirm. Vytautas Radžius, nors diregentas ilgai nesiryžo šio žingsnio žengti.

Lietuvių Operos pradžia Čikagoje laikytina 1956-ųjų metų liepos 7-oji, kai tą dieną vykusiame Vyrų choro valdybos posėdyje buvo pagaliau padarytas nutarimas statyti Giuseppe Verdi “Rigoletto”. Ši opera pasirinkta dėl to, kad joje dainuoja vien vyrai, o , be to, Vladas Baltrušaitis dar Lietuvoje buvo dainavęs pagrindinę “Rigoletto” partiją.

Verdi “Rigoletto” Maria gimnazijoje scenoje rampos šviesas išvydo 1957 m. kovo 30 d., o jos antrasis spektaklis įvyko toje pačioje salėje kovo 31 d. Tai buvo didelis įvykis Čikagos ir apskritai užsienio lietuvių kultūriniame gyvenime, plačiai nuskambėjęs visuomenėje ir labai teigiamai įvertintas mūsų spaudoje, nors galbūt tuo metu niekas netikėjo, kad Vyrų chorui pavyks pastatyti daugiau operų lietuvių kalba, juo labiau šį kultūrinį darbą tęsti pusšimtį metų!

Pirmojo sėkimingo lietuviškos operos pastatymo pasėta sėkla ne tik greitai sudygo, bet įleido šaknis ir tarpiai augo. Tačiau netrukus buvo apsižiūrėta, kad būtina į chorą įjungti ir moteris, nes operų, parašytų vien vyrams dainininkams, nedau tegalima rasti.

Pirmoji opera kartu, kurioje dainavo ir moterys, Goundot „Faustas“. Šis pastatymas taip pat susilaukė nepaprasto pasisekimo ir publikos pritarimo.

Ilgainiui buvo pakeistas ir dainos vieneto pavadinimas. Vyrų choras tapo Lietuvių Opera (pavadinimas įregistruotas atitinkamose valdžios įstaigose). Tačiau nei pavadinimo pakeitimas, nei nuolat besikeičiantys choristai, solistai, dirigentai bei statomos vis kitos operos, nepakeitė pirminio užmojo: kone kasmet lietuviškai publikai padovanoti operą lietuvių kalba.

Per eilę metų Lietuvių Operai vadovavo šie dirigentai: Aleksandras Kučiūnas – 14 operų; Vytautas Marijošius – 6 operos; Aloyzas Jurgutis – 3 operos; Robertas Arūnas Kaminskas – 5 operos; Bronius Kazėnas – 1 opera; Julius Geniušas – 1 opera; Vytautas Viržonis – 4 operos. Ilgiausiai Lietuvių Operai Čikagoje yra vadovavęs muz. Alvydas Vasaitis – 19 operų.

Nepaprasta ištverme pasižymėjo ir du ilgamečiai operos valdybos pirmininkai – Vytautas Radžius, pirmininkavęs 36 metus ir Vaclovas Momkus pirmininkavęs 10 metų. Kiti pirmininkai ( Vilius Juška, Gediminas Kazėnas, Raimundas Korzonas, Alfredas Kulys, Kazys Skaisgiris, Vladas Žukauskas) šias pareigas ėjo po vienerius metus.

Pradžioje Lietuvių Operos Čikagoje pasisekimas buvo toks didelis, kad nepakako vien premjeros – būdavo atliekami keturi ar kartais net daugiau spektaklių, kurie paprastai vykdavo seselių Kazimieriečių vadovaujamos mergaičių Maria gimnazijos salėje, Čikagos Marquette Park apylinkėje. Persikėlus į didesnės talpos Morton gimnazijos salę Cicero mieste, operų spektaklių skaičius žymiai sumažėjo ir dabar vyksta tik vienas pastatymas.

Nors buvo stengtasi statyti kiek galima daugiau lietuvių kompozitorių kūrinių, tačiau okupacijos metais jie buvo sunkiai prieinami. Tiesa, buvo pastatyta K.V. Banaičio „Jūratė ir Kastytis“, J. Kačinsko „Juodas laivas“ (libretas Algirdo Landsbergio); V Marijošiaus „Priesaika“ – (libretas pagal Balio Sruogos Milžino paunksmė), J. Gaidelio „Gintaro šaly“ (libretas Anatolijaus Kairio), Vytauto Klovos „Pelenai“, tačiau didžiausią įspūdį visiems paliko 1967 m. Čikagos miesto Operos rūmuose pastatyta J. Karnavičiaus „Gražina“, kurios partitūra gauta iš okupuotos Lietuvos „aplinkiniais keliais“. Dar vienas nepamirštamas Lietuvių Operos koncertas įvyko, 1965 metų birželio menėsį, minint skaudžios Lietuvos okupacijos 25-erių metų sukaktį. Operos choras su solistais ir Čikagos simfoniniu orkestru milžiniškoje McCormick salėje atliko Verdi „ Requiem“ ir Markaičio „Vilniaus varpai“. Dirigavo Aleksandras Kučiūnas.

Lietuvių Operai švenčiant 40 metų sukaktį Morton gimnazijos auditorijoje vėl buvo pakartota Kazio Viktoro Bainačio „Jūratė is Kastytis“ ( pirmą kartą statyta Maria gimnazijos salėje 1972m.), diriguojant Juliui Geniušui.

Kaip minėta, po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Lietuvių Operai solistų nestokojo – jie buvo pakviečiami iš Lietuvos. Į choro eiles įsijungė ir neseniai į Ameriką atvykę dainininkai ( kurie šiuo metu sudaro didžiają choro dalį), tad galime būti tikri, jog neseniai 50-metį atsventusios Lietuvių Operos veikla Čikagoje nesibaigs. 50 metį sukakties proga buvo linkima, kad V. Klovos „Pilėnai“ būtų tik įžanga į naujus veiklos dešimtmenčius, statant vis daugiau lietuvių kompozitorių kūrinių, supažindinant Amerikos Lietuvius su pajėgiausiais Lietuvos solistais, režisieriais, dailininkais.

Lietuvių Opera pradėjo jubiliejinį 55-ąjį sezoną, kuriame planuoja žiūrovus pradžiuginti nuotaikinga Franz Lechar operete ,”Grafas Liuksemburgas” (“The Count of Luxembourg”). Operos valdyba ir kolektyvo nariai deda visas pastangas, kad „aukščiausias civilizacijos“ ir lietuvių kultūros žiedas išeivijoje dar ilgai žydėtų.

Lietuvos Opera Learn new things and connect people

Let your kids enjoy the dozens of games and activities at the Food Fest including the Bubble Bus, Petting Zoo, Face Painting, Balloon Making, and much more!

Nariai

 

Melisa Rock

Lead Designer, Payol

Lucy Melisa

Founder, Edilta

Laura Bryant

Developer Expert

James Killer

Founder, Edilta

Henri Robert

Founder, Cards

Fredric Martin

Lead Designer, Payol

Devid Arone

Founder, Cards

+
Our Visionary Speakers
International Sponsors
+
Workshops We offer
+
Event Participants

Our Sponsors

 

Platinum Sponsors

Gold Sponsors

Get Direction to the Conference Hall